- paupelis
- pãupelis sm. (1) vieta palei upelį: Pãupeliais gera žolė auga Vn. Eisiam, kad eisiam į paupelį, į paupelį pri skalbėjelių D29. Paupelyj, pašaltinyj ko liūdi, mergyte? RD14. Pãupeliu ir nusieisi pas savo močiutę Gž. Pãupeliu bus greičiau Dkš.
Dictionary of the Lithuanian Language.